- kiurksoti
- kiurksóti, kiur̃kso, -ójo intr. K susitraukus sėdėti, stovėti, tupėti: Pelėda, vištytis sušalęs, vaikas patvory susitraukęs į kupetą, susirietęs kiur̃kso J. Liūdnas žmogus atsitūpęs, apsikniaubęs kiur̃kso J. Vežimo užpakaly nepatogiai kiurkso gaspadinė A.Vencl. Jis įtraukė galvą į pečius kaip sušalęs paukštis ir kiurksojo mirkčiodamas kaltomis akimis J.Dov. Atsisėdęs kiurksojo ant suolo stotyje J.Balč. Nedrąsus žmogus kiur̃kso kertėje atsisėdęs Škn. Kiur̃kso – balso neišduoda Škn. Ką čia, senel, jau bedirbi – kiurksok prie pečiaus sau šiltai, ir tiek Ppl. Vaikai aplink pamatą kiur̃kso ir šildosi Vlkv. Piemenėlis nabagėlis kiur̃kso prie kelmo Vb. Kiur̃kso patvory vištos Ob. Išsipustė, atsisėdo į vežimą ir kiur̃kso Gs. Kiur̃kso susitraukęs kampe Jrb. Senį radau ant pečiaus bekiurksantį Gl. Gana kiurksoti už stalo, imkis darbo! Jnš. Kiurksójau kiurksójau pašaly, niekas nieko nedavė Skr. Mes kiur̃ksom namie, nieko nežinom Rm. Kad ir smarkiausiai pildavo, susitraukdavau po miline ir kiurksodavau Vdžg. Kiur̃kso atsisėdęs lyg kokia višta Žal. Kiur̃kso atsistojusi pasienė[je] ir nė gero žodžio neduoda Vvr. Piemeniui, kad ir bjauriausias oras, kiurksok prie galvijų Pn. Visos vištos išbėgo, tik ta viena kiur̃kso kampe Vdžg. Sulytas šuo pastogė[je] kiur̃kso Ll. Ginkiat galvijus numo, matote, kad nebeėda, tik kiurkso Klm. Kiur̃kso lyg pelėda veselio[je] Rs. Ko čia kiurksaĩ kaip šuo prieš katę? Sv. Ko kiurksái kerčio[je]? Krš. Vingrius raštus siuvau, už stalelio kiurksodama KlvD198. [Avys] visos tebekiurkso tvarte I.Simon. | Sena grinčia suknebusi kiur̃kso J.
Dictionary of the Lithuanian Language.